Vairavimas Europoje reiškia ne tik skirtingas eismo taisykles, greičio ribojimus ir aplinkosaugos zonas. Daugelyje šalių taip pat taikoma viena ar kita kelių mokesčių forma. Kartais tai būna klasikiniai greitkelių mokesčiai, kartais vinjetės, galiojančios tam tikrą laikotarpį, o kartais tiltai, tuneliai ar vietiniai kelių ruožai, už kuriuos imamas mokestis.
Todėl tiems, kurie planuoja kelionę automobiliu po Europą, verta gerokai iš anksto prieš išvykstant pasitikrinti mokesčių sistemas. Apmokestinimo modeliai gali labai skirtis tarp šalių, o net ir toje pačioje šalyje taisyklės gali kisti priklausomai nuo kelio tipo, transporto priemonės tipo ar mokėjimo būdo.
Kaip veikia kelių mokesčiai Europoje
Praktikoje yra trys pagrindiniai kelių mokesčių tipai, su kuriais Europoje dažniausiai susiduria lengvųjų automobilių vairuotojai.
Pirmasis yra vinjetė. Tokiu atveju įsigyjate teisę naudotis tam tikrais greitkeliais ar pagrindiniais keliais tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, kelias dienas, mėnesį ar metus. Keliose šalyse tai jau yra skaitmeninė sistema, o tai reiškia, kad mokestis susiejamas su registracijos numeriu, o ne su lipduku ant priekinio stiklo.
Antrasis yra klasikinis kelių mokestis. Tokiu atveju paprastai mokate už tam tikrą atstumą, konkretų kelio ruožą arba mokėjimo punktuose palei greitkelį. Kai kuriose šalyse tai atliekama rankiniu būdu arba kortele, kitose – labiau automatiškai per elektronines sistemas.
Trečiasis yra vietiniai mokesčiai, pavyzdžiui, už tiltus, tunelius ar tam tikrus įvažiavimus į miestus. Net ir šalyse, kuriose nėra nacionalinės kelių mokesčių sistemos, tokie mokesčiai gali būti taikomi.
Šalys, kuriose dažnai naudojama vinjetė
Keliose Europos šalyse vinjetė yra įprastas būdas rinkti kelių mokesčius iš lengvųjų automobilių. Tai taikoma, pavyzdžiui, Austrijai, Bulgarijai, Čekijai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai, Šveicarijai ir Vengrijai. Daugelyje apžvalgų taip pat minima Moldova kaip šalis, kurioje naudojama vinjetė.
Keliautojui tai reiškia, kad kelyje ne visada bus mokėjimo punktas. Vietoj to mokestį dažnai reikia susitvarkyti prieš pradedant naudotis apmokestintu kelių tinklu arba jo naudojimo pradžioje. Todėl verta išsiaiškinti ir galiojimo laiką, ir tai, kokiems keliams mokestis iš tiesų taikomas.
Šalys, kuriose įprasti klasikiniai kelių mokesčiai
Kitose šalyse įprastesnė praktika yra mokėti už konkrečius greitkelius ar kelių ruožus važiuojant. Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Kroatija, Graikija, Lenkija, Serbija, Šiaurės Makedonija ir Turkija dažnai minimos tarp šalių, kuriose taikomi klasikiniai kelių mokesčiai arba yra mokėjimo punktai. Tokiose apžvalgose taip pat pasitaiko Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Airija.
Vairuotojams tai praktiškai reiškia, kad išlaidos dažnai priklauso nuo to, kiek toli važiuojate, kokius kelių ruožus pasirenkate ir kartais net nuo to, kaip mokate. Kai kur dar galima atsiskaityti grynaisiais, o kitose sistemose viskas labiau skaitmenizuota arba susieta su registracijos numeriais ir kameromis.
Šalys, kuriose daugiausia kalbama apie tiltus, tunelius ar vietinius mokesčius
Taip pat yra šalių, kuriose įprasti lengvieji automobiliai nesusiduria su nacionaline kelių mokesčių sistema, tačiau vis tiek gali turėti mokėti tam tikrose vietose. Danija dažnai siejama su tiltų mokesčiais, Švedija – su tiltų mokesčiais ir spūsčių mokesčiais tam tikruose miestuose, Norvegija – su daugybe automatinių apmokestintų ruožų, o Nyderlandai ir Islandija dažnai minimi kaip šalių, kuriose gali būti taikomi labiau riboti mokesčiai, pavyzdžiai. Jungtinė Karalystė taip pat dažnai apibūdinama kaip šalis, kurioje tam tikri tiltai, tuneliai ir specialūs kelių ruožai yra apmokestinti.
Planuojantiems atostogas automobiliu tai svarbu, nes šalis gali būti laikoma iš esmės nemokama vairuoti, tačiau tam tikruose maršrutuose vis tiek gali sukelti išlaidų. Tai ypač aktualu, jei kelionė apima didelius tiltus, tunelius ar įvažiavimą į tam tikras miesto teritorijas.
Šalys, kuriose lengvieji automobiliai dažnai važiuoja be nacionalinio kelių mokesčio
Taip pat yra kelios Europos šalys, kuriose lengvieji automobiliai praktiškai gali naudotis didžiąja kelių tinklo dalimi be nacionalinio kelių mokesčio ar vinjetės. Įvairiose apžvalgose, pavyzdžiui, Vokietija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Belgija ir Ukraina minimos kaip šalys, kuriose lengviesiems automobiliams paprastai netaikoma plati nacionalinė greitkelių apmokestinimo sistema. Vokietija dažnai pabrėžiama kaip aiškus pavyzdys šalies, kurioje lengvieji automobiliai iki 3,5 tonos naudojasi greitkeliais be įprasto greitkelio mokesčio.
Tačiau tai nereiškia, kad išlaidų niekada nebūna. Vietinės išimtys, specialūs tiltai, tuneliai ar kiti mokesčiai gali egzistuoti net ten, kur nėra nacionalinės sistemos. Todėl verta tikrinti konkretų maršrutą, o ne tik šalį apskritai.
Šalių apžvalga kelionėms automobiliu po Europą
Toliau pateikiama bendra daugelio įprastų Europos šalių, tinkamų kelionėms automobiliu, apžvalga. Tikslas – suteikti praktišką vaizdą apie tai, kokio tipo kelių mokestis gali būti taikomas.
Albanija – tam tikruose kelių ruožuose gali būti taikomi mokesčiai.
Andora – gali būti taikomi vietiniai mokesčiai, ypač susiję su tam tikrais tuneliais.
Belgija – praktiškai lengvieji automobiliai paprastai gali važiuoti be nacionalinio greitkelio mokesčio.
Bosnija ir Hercegovina – tam tikruose kelių ruožuose taikomi kelių mokesčiai.
Bulgarija – daliai kelių tinklo naudojama vinjetė.
Kipras – nacionaliniu lygmeniu paprastai apibūdinamas kaip neapmokestintas lengviesiems automobiliams.
Danija – nacionalinis greitkelio mokestis nėra pagrindinis modelis, tačiau tiltų mokesčiai yra svarbūs daugeliui keliautojų.
Estija – lengviesiems automobiliams paprastai netaikomas nacionalinis kelių mokestis.
Suomija – nacionalinis kelių mokestis lengviesiems automobiliams paprastai nėra aktualus.
Prancūzija – klasikiniai kelių mokesčiai dažni pagrindiniuose greitkeliuose.
Graikija – pagrindiniuose transporto koridoriuose taikomi kelių mokesčiai.
Airija – yra apmokestintų kelių ruožų.
Islandija – gali būti taikomi tam tikri vietiniai mokesčiai.
Italija – greitkeliuose kelių mokesčiai yra įprasti.
Kroatija – svarbiuose greitkeliuose naudojami kelių mokesčiai.
Latvija – lengvieji automobiliai nacionaliniu lygiu paprastai yra iš esmės neapmokestinami.
Lietuva – nacionalinis mokestis lengviesiems automobiliams paprastai nėra esminis.
Liuksemburgas – paprastai apibūdinamas kaip neapmokestintas lengviesiems automobiliams.
Moldova – daugelyje apžvalgų minima vinjetė.
Juodkalnija – tam tikruose ruožuose gali būti taikomi vietiniai mokesčiai.
Nyderlandai – apskritai nėra plataus nacionalinio kelių mokesčio lengviesiems automobiliams, tačiau gali būti tam tikrų specialių mokesčių.
Šiaurės Makedonija – taikomi kelių mokesčiai.
Norvegija – daugelyje maršrutų yra automatiniai mokesčiai, tiltų mokesčiai ir miesto prieigų mokesčiai.
Lenkija – tam tikri greitkeliai ir kelių ruožai yra apmokestinti.
Portugalija – kelių mokesčiai dažni, dažnai su elektroniniais elementais.
Rumunija – naudojama vinjetė.
Šveicarija – vinjetė yra esminė naudojantis greitkeliais.
Serbija – pagrindiniuose keliuose taikomi kelių mokesčiai.
Slovakija – naudojama vinjetė.
Slovėnija – naudojama vinjetė.
Ispanija – tam tikri greitkeliai yra apmokestinti, nors sistema visur nevienoda.
Jungtinė Karalystė – gali būti vietinių ir regioninių mokesčių, pavyzdžiui, tam tikriems tiltams, tuneliams ir specialiems kelių ruožams.
Švedija – greitkeliai paprastai nėra apmokestinti, tačiau taikomi tiltų mokesčiai ir spūsčių mokesčiai.
Čekija – naudojama vinjetė.
Turkija – svarbiuose keliuose ir tiltuose kelių mokesčiai yra įprasti.
Vokietija – lengvieji automobiliai paprastai gali naudotis greitkeliais be nacionalinio mokesčio, nors tam tikruose atskiruose pravažiavimuose gali būti specialių mokesčių.
Vengrija – naudojama vinjetė.
Austrija – vinjetė yra įprasta, o tam tikri specialūs Alpių maršrutai gali turėti savo mokesčius.
Svarbiausia prieš išvykstant
Svarbiausia yra ne tik žinoti, ar yra kelių mokesčių, bet ir suprasti, kaip jie surenkami. Kelionė per kelias šalis gali reikšti, kad per tas pačias atostogas automobiliu susidursite su keliomis skirtingomis sistemomis. Pavyzdžiui, vienoje šalyje gali reikėti nusipirkti vinjetę, kitoje sumokėti mokėjimo punkte, o vėliau maršrute susitvarkyti tilto ar miesto įvažiavimo mokestį.
Todėl prieš išvykstant verta pasitikrinti šiuos dalykus:
ar šalyje naudojamos vinjetės, mokėjimo punktai ar vietiniai mokesčiai
ar mokama rankiniu būdu, skaitmeniniu būdu ar pagal registracijos numerį
ar tam tikri tiltai, tuneliai ar miesto įvažiavimai turi atskirus mokesčius
ar mokesčių sistema skiriasi pagal transporto priemonės tipą ar pasirinktą maršrutą
Santrauka
Europoje nėra vieno bendro kelių mokesčių modelio. Kai kurios šalys naudoja vinjetes, kitos ima mokestį už konkretų kelio ruožą, o kai kuriose daugiausia taikomi vietiniai mokesčiai už tiltus, tunelius ar miesto įvažiavimus. Todėl tiems, kurie planuoja ilgesnę kelionę automobiliu, verta iš anksto peržiūrėti maršrutą ir nemanyti, kad visur galioja tas pats mokėjimo modelis.